Nuo XVI a. dvarą valdė Jonas Vydra.
1680 m. dvaras, Andriaus Mlodzianovskio, padovanotas Kauno jėzuitų kolegijai. Dvaras buvo prižiūrimas, plečiamas. Pastatyta koplyčia, mūriniai rūmai, arklidės, oficina, tvartai, spirito varykla.
Panaikinus jėzuitų kolegiją dvaras atiteko iždininkui Mykolui Končiui.
XVIII a. valdant Juozapui Fergisui dvaras rekonstruotas, vietoj koplyčios pastatyta medinė bažnytėlė.
Nuo 1797 m. dvaras priklausė Anuprui Zabielai
XIX a. pradžioje atiteko J. Strumilai, Tiškevičiaus dvaro buvusiam ūkvedžiui. Jam valdant dvaro rūmai rekonstruoti, parkas pertvarkytas.
Pirmojo pasaulinio karo metu sunaikinti visi mediniai pastatai. Vėliau vokiečiai čia įrengė belaisvių stovyklą.
Nuo 1922 m. dvarą prižiūrėjo Kauno arkivyskupija.
1926 m. dvaras išparceliuotas. Žemės atiteko bežemiams valstiečiams.
1927 - 1940 m. dvaras priklausė Kauno arkivyskupui Juozapui Jonui Skvireckui. Jis dvarą prižiūrėjo ypač kruopščiai, rūpinosi aplinka, įkūrė retų medžių parką, užveisė sodą, vynuogyną, pastatė naujas arklides, rekonstravo rūmus, pastatė balkoną su išorės laiptais, naują betoninę koplyčią.
1951 m. dvaro priežiūra rūpinosi Lietuvos veterinarijos akademija. Įkurtas mokomojo ūkio gamybinis centras, kiaulidės. Sodas sunyko, skulptūros apgadintos arba visai neišlikusios. Pristatyta daugybė ūkinės paskirties pastatų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dvaras įtrauktas į grąžintinų objektų sąrašą, tačiau dvaro sodybos savo priežiūrai nenorėjo prisiimti nei bažnyčia nei vyriausybė. Dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms leista privatizuoti dvare padarytus butus. Taip buvo tikimasi, kad žmonės susirūpins dvaro likimu ir pradės jį tvarkyti.
Šiai dienai buvęs dvaras visiškai neprimena dvaro. Nebeliko išpuoselėtų sodų, išlikusios skulptūros ir fontanai griūvą, tvenkinys neprižiūrimas, dvaro rūmai (nors ir yra gyvenami šeimų) apleisti, sienos trupa. Dvaro sodybos teritorija visiškai neprižiūrima, pilna sugriūvusių, griūvančių arba apleistų ne dvaro laikotarpio statinių, kurie aplinkos tikrai nepuošia. Taip šiai dienai atrodo beveik 500 metų puoselėtas dvaras.
Keista pasirodė tai, kad į šį dvarą yra nuorodos. Paprastai nuorodos veda į sutvarkytas, įdomias ir lankymui pritaikytas vietas ar objektus, o ne į savo vertę visiškai praradusį "kultūrinį paveldą".
1680 m. dvaras, Andriaus Mlodzianovskio, padovanotas Kauno jėzuitų kolegijai. Dvaras buvo prižiūrimas, plečiamas. Pastatyta koplyčia, mūriniai rūmai, arklidės, oficina, tvartai, spirito varykla.
Panaikinus jėzuitų kolegiją dvaras atiteko iždininkui Mykolui Končiui.
XVIII a. valdant Juozapui Fergisui dvaras rekonstruotas, vietoj koplyčios pastatyta medinė bažnytėlė.
Nuo 1797 m. dvaras priklausė Anuprui Zabielai
XIX a. pradžioje atiteko J. Strumilai, Tiškevičiaus dvaro buvusiam ūkvedžiui. Jam valdant dvaro rūmai rekonstruoti, parkas pertvarkytas.
Pirmojo pasaulinio karo metu sunaikinti visi mediniai pastatai. Vėliau vokiečiai čia įrengė belaisvių stovyklą.
Nuo 1922 m. dvarą prižiūrėjo Kauno arkivyskupija.
1926 m. dvaras išparceliuotas. Žemės atiteko bežemiams valstiečiams.
1927 - 1940 m. dvaras priklausė Kauno arkivyskupui Juozapui Jonui Skvireckui. Jis dvarą prižiūrėjo ypač kruopščiai, rūpinosi aplinka, įkūrė retų medžių parką, užveisė sodą, vynuogyną, pastatė naujas arklides, rekonstravo rūmus, pastatė balkoną su išorės laiptais, naują betoninę koplyčią.
1951 m. dvaro priežiūra rūpinosi Lietuvos veterinarijos akademija. Įkurtas mokomojo ūkio gamybinis centras, kiaulidės. Sodas sunyko, skulptūros apgadintos arba visai neišlikusios. Pristatyta daugybė ūkinės paskirties pastatų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dvaras įtrauktas į grąžintinų objektų sąrašą, tačiau dvaro sodybos savo priežiūrai nenorėjo prisiimti nei bažnyčia nei vyriausybė. Dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms leista privatizuoti dvare padarytus butus. Taip buvo tikimasi, kad žmonės susirūpins dvaro likimu ir pradės jį tvarkyti.
Šiai dienai buvęs dvaras visiškai neprimena dvaro. Nebeliko išpuoselėtų sodų, išlikusios skulptūros ir fontanai griūvą, tvenkinys neprižiūrimas, dvaro rūmai (nors ir yra gyvenami šeimų) apleisti, sienos trupa. Dvaro sodybos teritorija visiškai neprižiūrima, pilna sugriūvusių, griūvančių arba apleistų ne dvaro laikotarpio statinių, kurie aplinkos tikrai nepuošia. Taip šiai dienai atrodo beveik 500 metų puoselėtas dvaras.
Keista pasirodė tai, kad į šį dvarą yra nuorodos. Paprastai nuorodos veda į sutvarkytas, įdomias ir lankymui pritaikytas vietas ar objektus, o ne į savo vertę visiškai praradusį "kultūrinį paveldą".
Vienintelis išlikęs dvaro sodybos tvenkinys. Viso jų turėjo būti keturi. Šalia tvenkinio matosi dvaras su pristatytu gyvenamuoju namu.
Tiltas tarp tvenkinio ir upelio
Neveikiantis, apgriuvęs fontanas
Dvaro sodyboje buvusius sodus pakeitę "svetimkūniai", įvairios paskirties pastatai. Tikriausiai dar likę nuo veterinarijos akademijos laikų.