Dvaras minimas nuo XVI a.
1640-1643 m. dvaro teritorijoje buvo treji dvareliai ir trys savininkai: Lančiūnovskiai, Taujanskiai ir Albrichtas Osteika Kuprelis.
P. Kognovickas šį dvarą už karinius nuopelnus gavo iš paties Ldk Žygimanto Augusto. Kognovicko sūnus Kazimieras vedė kaimynų dukterį Volovičaitę ir taip buvo sujungtos dvejos valdos.
1778 m. dvaras užrašytas Kazimierui, Viktorui, Pranciškui, Juozui ir Pranciškai Kognovickiams. Šiuo laikotarpiu dvaras buvo prižiūrimas ir tvarkomas.
1820 -1824 m. dvarą valdė žemės teismo pirmininkas Ustinas Mažeika.
1840 - 1844 m. išnuomotas Gravrokams.
Nuo 1844 m. dvaras vėl priklausė Kognovickiams.
Patys rūmai yra neoklasicistinio stiliaus, statyti Kognovickių maždaug 1870 m.
1922 m. prasidėjo žemės reforma, kuri Kognovckius stipriai sukrėtė.
1928 m. Stanislovas Kognovickis pardavė Stasynę, kur buvo įsteigtas valsčiaus centras ir mokykla. Lančiūnavą paliko dukrai Zofijai Zabielienei.
1940 m. dvaras nacionalizuotas, o rūmuose įsteigta dvimetė žemės ūkio mokykla, kuri po karo pertvarkyta į technikumą, vėliau vėl į žemės ūkio mokyklą.
Atkūrus nepriklausomybę dvaras po privatizacijos keleriems metams buvo išnuomotas ūkininkui, kuris dvarą nuniokojo, apleido ir išplėšė, o rūmuose laikė grūdus bei trąšas.
2002 m. rūmus įsigijo buvusi diplomatė Sara Hospodar, kuriuos vėliau perleido savo artimiesiems. Buvo ketinama dvarą restauruoti ir įkurti viešbutį, tačiau biurokratiniai barjerai pasirodė neįveikiami. Pradėjus restauraciją rūmai taip ir buvo palikti iki šių dienų su visais stalažais aplinkui.
1640-1643 m. dvaro teritorijoje buvo treji dvareliai ir trys savininkai: Lančiūnovskiai, Taujanskiai ir Albrichtas Osteika Kuprelis.
P. Kognovickas šį dvarą už karinius nuopelnus gavo iš paties Ldk Žygimanto Augusto. Kognovicko sūnus Kazimieras vedė kaimynų dukterį Volovičaitę ir taip buvo sujungtos dvejos valdos.
1778 m. dvaras užrašytas Kazimierui, Viktorui, Pranciškui, Juozui ir Pranciškai Kognovickiams. Šiuo laikotarpiu dvaras buvo prižiūrimas ir tvarkomas.
1820 -1824 m. dvarą valdė žemės teismo pirmininkas Ustinas Mažeika.
1840 - 1844 m. išnuomotas Gravrokams.
Nuo 1844 m. dvaras vėl priklausė Kognovickiams.
Patys rūmai yra neoklasicistinio stiliaus, statyti Kognovickių maždaug 1870 m.
1922 m. prasidėjo žemės reforma, kuri Kognovckius stipriai sukrėtė.
1928 m. Stanislovas Kognovickis pardavė Stasynę, kur buvo įsteigtas valsčiaus centras ir mokykla. Lančiūnavą paliko dukrai Zofijai Zabielienei.
1940 m. dvaras nacionalizuotas, o rūmuose įsteigta dvimetė žemės ūkio mokykla, kuri po karo pertvarkyta į technikumą, vėliau vėl į žemės ūkio mokyklą.
Atkūrus nepriklausomybę dvaras po privatizacijos keleriems metams buvo išnuomotas ūkininkui, kuris dvarą nuniokojo, apleido ir išplėšė, o rūmuose laikė grūdus bei trąšas.
2002 m. rūmus įsigijo buvusi diplomatė Sara Hospodar, kuriuos vėliau perleido savo artimiesiems. Buvo ketinama dvarą restauruoti ir įkurti viešbutį, tačiau biurokratiniai barjerai pasirodė neįveikiami. Pradėjus restauraciją rūmai taip ir buvo palikti iki šių dienų su visais stalažais aplinkui.
Apie 1940 m. daryta dvaro rūmų portiko nuotrauka (iš archyvai.lt)
Koplyčia buvo pašventinta 1883 m. Visą gyvavimo laiką tai buvo koplyčia-mauzoliejus. XX a. koplyčia tapo parapinė. 1960 m. bažnyčia uždarytas ir joje pradėjo veikti kino teatras
Svirnas
Senų liepų alėja vedė nuo rūmų iki Stasynės miestelio ir jame esančio Stasynės dvaro, kuris taip pat priklausė Kognovickiams. Abudu dvarai priklausė tai pačiai valdai
