Panemunės vardą pilis įgavo pagal žemių pavadinimą ant kurios buvo pastatyta. Valdant Gelgaudų giminei pradėta vadinti Gelgaudų pilimi. Nuo 1831 m. vadinta Zamkaus vardu, dar vėliau - Vytėnų pilimi (šalia buvo įsikūręs Vytėnų kaimas).
1597 m. Panemunės dvarą įsigijo feodalas Jonušas Eperjeršas ir 1604 - 1610 m. pradėjo statyti rezidencinę pilį.
1753 m. pilis parduota Leonui Igelstromui.
1759 m. savininkas ją perleido generolui ir 1831-ųjų metų sukilimo vadui Antanui Gelgaudui, kuris pilį rekonstravo, sutvarkė parką ir įkūrė reprezentacinę rezidenciją savo šeimai. Pralaimėjus sukilimą A. Gelgaudas paskelbtas nusikaltėliu, o jam žuvus pilis apleista, išplėšta ir vis labiau griuvo.
1867 m. pilį perėmė Stanislovas Puslovskis.
1925 m. pilis atiteko Lietuvos valstybei.
Tarpukariu pilyje buvo įsikūręs vienuolynas.
1927 m. pilis sudegė.
1934 m. pilies griuvėsius perėmė Kultūros departamentas.
1935 m. ją įvertinus 40000 litų ji perduota Švietimo ministerijos Archeologijos komisijai.
1984, 1995 - 1997 m. pilis restauruota.
2009 m. gavus ES paramą pilį bandoma prikelti. Atstatyti du gynybiniai bokštai, pilies korpusas, dedami langai, stogas ir atliekami kiti darbai.
2013 m. gegužės mėnesį pilis atidaryta lankytojams.
Šiai dienai pilis atrodo tikrai prabangiai. Greitu metu čia įsikurs restoranas, konferencijų salė ir viešbutis. Pati pilis apsupta 5 vandens tvenkinių ir parko.
Gaila, kad mums lankantis pilyje darbo valandos jau buvo pasibaigusios ir į vidų neteko užeiti, o be to ir mažasis po kopimo į Veliuonos piliakalnį kietai užmigo mašinoje. Taigi trumpai apsidairę ir nusprendę būtinai atvykti pavasarį pasukome namų link.
1597 m. Panemunės dvarą įsigijo feodalas Jonušas Eperjeršas ir 1604 - 1610 m. pradėjo statyti rezidencinę pilį.
1753 m. pilis parduota Leonui Igelstromui.
1759 m. savininkas ją perleido generolui ir 1831-ųjų metų sukilimo vadui Antanui Gelgaudui, kuris pilį rekonstravo, sutvarkė parką ir įkūrė reprezentacinę rezidenciją savo šeimai. Pralaimėjus sukilimą A. Gelgaudas paskelbtas nusikaltėliu, o jam žuvus pilis apleista, išplėšta ir vis labiau griuvo.
1867 m. pilį perėmė Stanislovas Puslovskis.
1925 m. pilis atiteko Lietuvos valstybei.
Tarpukariu pilyje buvo įsikūręs vienuolynas.
1927 m. pilis sudegė.
1934 m. pilies griuvėsius perėmė Kultūros departamentas.
1935 m. ją įvertinus 40000 litų ji perduota Švietimo ministerijos Archeologijos komisijai.
1984, 1995 - 1997 m. pilis restauruota.
2009 m. gavus ES paramą pilį bandoma prikelti. Atstatyti du gynybiniai bokštai, pilies korpusas, dedami langai, stogas ir atliekami kiti darbai.
2013 m. gegužės mėnesį pilis atidaryta lankytojams.
Šiai dienai pilis atrodo tikrai prabangiai. Greitu metu čia įsikurs restoranas, konferencijų salė ir viešbutis. Pati pilis apsupta 5 vandens tvenkinių ir parko.
Gaila, kad mums lankantis pilyje darbo valandos jau buvo pasibaigusios ir į vidų neteko užeiti, o be to ir mažasis po kopimo į Veliuonos piliakalnį kietai užmigo mašinoje. Taigi trumpai apsidairę ir nusprendę būtinai atvykti pavasarį pasukome namų link.